Stichinių gamtinių reiškinių metu daugiau nei du trečdaliai visų elektros energijos persiuntimo nutraukimo gedimų įvyksta dėl medžių poveikio. Naujai pakeistas elektros tinklų apsaugos zonose augančių medžių priežiūros ir tvarkymo reglamentavimas nuo šio leis bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) elektros tinklų apsaugos zonose tvarkyti pavojų keliančius medžius, kurie yra aukštesni už atstumą nuo medžio iki elektros oro linijos tinklų. Taip bus užtikrintas saugesnis ir patikimesnis elektros energijos persiuntimas Lietuvos gyventojams.

Šiuo metu oro linijų atsijungimų riziką ESO valdo per periodinį proskynų, esančių 3 m. greta oro linijos, valymą. Tačiau pavojų keliantys medžiai auga ir už proskynos ribų, elektros oro linijų apsaugos zonoje, kuri siekia 10 m. ir už jos ribų. Nauja tvarka numatyta, jog elektros tinklams pavojų keliančiu medžiu nuo šiol bus laikomas net tik pažeistas medis, kuris auga elektros tinklų apsaugos zonoje, bet ir medis, kuris yra aukštesnis už atstumą nuo medžio iki elektros tinklų ir virsdamas gali pažeisti elektros oro liniją ir sutrikdyti tinklų veiklą ar padaryti kitokios žalos.

„Prisimenant praėjusiais metais praūžusios audros „Laura“ ir šių metų šlapio snygio išverstų medžių padarytus nuostolius ir nutrauktą energijos tiekimą gyventojams, privalome atlikti dar kruopštesnį pavojingų medžių apsaugos zonose tvarkymą. Tai ženkliai prisideda prie tinklų patikimumo – pašalinus pavojingiausius medžius, krūmus ir rizikingiausius defektus, smarkiai sumažinama tikimybė, jog dėl ateities gamtos stichijų krintantys medžiai pažeis oro linijas ir taip nutrauks elektros energijos tiekimą“, – sako ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Virgilijus Žukauskas.

Daugiau nei du trečdaliai visų gedimų įvyksta dėl medžių poveikio

Pagrindinė elektros energijos persiuntimo nutraukimo priežastis yra dėl gamtinių reiškinių – apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, snygio, kt. – poveikio pažeistos miškuose esančios elektros oro linijos. Didžiausią pavojų joms kelia medžiai, kurie auga apsaugos zonoje ar už jos ribų ir dėl gamtinių reiškinių virsdami nutraukia oro linijų laidus. 70 proc. elektros linijų skirstomajame tinkle yra būtent oro linijos, o 20 proc. vidutinės įtampos oro linijų driekiasi Lietuvos miškuose.

Anot V. Žukausko, svarbu ieškoti tvarių sprendimų dėl apsaugos zonų klausimo, minimizuojant riziką, jog krintantys medžiai pažeis oro linijas ir taip nutrauks elektros tiekimą gyventojams. Šiuos darbus ESO vykdys nuosekliai ir atsakingai – nešalins medžių šalia oro linijų, į kurias numatomos investicijos artimiausioje dešimties metų perspektyvoje – kur labiausiai pažeidžiamoms, kritiškai didelį vartotojų kiekį turinčioms vietoms, numatomas kabeliavimas.

Kitaip tariant, siekiant išvengti neproporcingo tarifų augimo bei paskirstant darbus per kelerius metus, bus tvarkomos tos elektros oro linijų apsaugos zonos, kuriose nėra numatytas oro linijų keitimas požeminėmis kabelių linijomis. Taip pat nebūtų šalinami saugotini ar saugomose teritorijose augantys medžiai.

Oro linijų apsaugos zonos apžiūrimos naudojant išmanią įrangą

Nuolatinė elektros oro linijų patikra būtina siekiant aptikti defektus ir įvertinti šalia linijų esančią augmeniją, kurią būtina šalinti artimiausiu metu. Siekiant tiksliai ir nešališkai įvertinti didžiausią pavojų keliančią augmeniją, ESO pasitelks inovatyvius elektros oro linijų inspektavo metodus – naudojant „LiDAR“ (angl. „Light Detection and Ranging“) technologiją. Išmanios apžiūros dėka, galima tiksliai nustatyti pavojingiausius medžius ir jų aukščius, todėl galima objektyviai identifikuoti, kurie medžiai kelia didžiausią grėsmę.

Skenuojant iš viršaus, surenkamas didžiulis informacijos kiekis, kuris vėliau yra apdorojamas, klasifikuojami aptikti objektai, identifikuojama augmenija ir pačios oro linijos. Yra sukuriamas itin tikslus visos aplinkos erdvinis modelis. Šios technologijos didžiausia nauda, tai gaunami itin tikslūs duomenys apie augmeniją, kuri suklasifikuota pagal aukštį, plotą ir net pažymimi konkretūs medžiai, keliantys didžiausią riziką pažeisti elektros oro linijas. Išmania įranga šiemet bei kitąmet bus patikrinta apie 8 tūkst. km arba penktadalis visų vidutinės įtampos oro linijų, kurių iš viso yra apie 40 tūkst. km.